- šliurpčioti
- šliùrpčioti, -ioja, -iojo DŽ, NdŽ, FrnW žr. šliurpsėti: 1. Nešliùrpčiok, aš su tavim negaliu valgyt! Žvr. Gerk arbatą, o ne šliùrpčiok – ar be dantų esi! Krš. 2. Visas snieguotas ir šliurpčiojančiais batais, vos ne vos pasiekiu vežimą rš. 3. Lel Aplinkui žmonės ima dūsauti, šliurpčioti, aimanuoti rš. 4. intr. Krš su garsu traukti į save snarglį: Mergaitės buvo dar basos. Nosytės šliurpčiojo P.Cvir. 5. intr. čirškėti: Karklyno žvirblis pryš lytų gieda: šliurpt šliurpt – šliùrpčio[ja] ans Mžk. \ šliurpčioti; pasišliurpčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.